Rūkymo Žala Sveikatai
Paskambinkite mums - nacionalinės metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija:
- 1819
Kodėl Rūkymas yra Žalingas
Tikriausiai jau nebereikia kartoti, kad rūkymas yra žalingas tavo sveikatai. Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o daugiau nei 70 iš jų yra patvirtinti kancerogenais, kurie sukelia vėžį ar skatina jo vystymąsi. Kancerogenai patenka į organizmą su dervomis ir labiausiai pakenkia lūpų, burnos ertmės, gerklų, bronchų gleivinę, todėl ilgalaikis rūkymas sąlygoja ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, o taip pat ir skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą. Dervos yra pavojingiausios cigarečių cheminės medžiagos. Jos nusėda kvėpavimo takuose ir ilgainiui gali sukelti vėžį ir plaučių ligas. Be to, jos silpnina imuninę sistemą. „Nėra nežalingo rūkymo būdo, todėl net ir pakeitęs įprastas tabako cigaretes cigaru, pypke, kaljanu, kaitinamojo tabako gaminiu ar elektronine cigarete, neišvengsi su rūkymu susijusios rizikos sveikatai.”
Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus (patenkančių į organizmą kenksmingų medžiagų kiekio), rūkymo trukmės (stažo) ir individualių organizmo savybių, todėl ne visiems rūkantiems rūkymo sukeltos pasekmės pasireiškia vienodai
Nėra nežalingo rūkymo būdo, todėl net ir pakeitęs įprastas tabako cigaretes cigaru, pypke, kaljanu, kaitinamojo tabako gaminiu ar elektronine cigarete, neišvengsi su rūkymu susijusios rizikos sveikatai.
SMEGENYS
Nikotinas yra svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga, sąlygojanti priklausomybės atsiradimą. Užsirūkius nikotinas pasiekia smegenis greičiau nei per 10 sekundžių. Iš pradžių jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o vėliau ją slopina, todėl keičiasi savijauta ir elgsena, t.y. svyruoja nuotaika, sumažėja įtampa, padidėja darbingumas.
Rūkant siekiama išlaikyti pastovią nikotino koncentraciją ir išvengti simptomų, susijusių su nerūkymu: nervingumo, priešiškumo, nerimo, prislėgtos nuotaikos, sulėtėjusio širdies susitraukimų dažnio, padidėjusio apetito.
AKYS IR REGA
Rūkant didėja rizika susirgti katarakta – taip vadinamas akies lęšiuko sudrumstėjimas, sukeliantis regos sutrikimus ar net apakimą.
Rūkantiems dažniau diagnozuojama ir amžinė geltonosios dėmės degeneracija – nepagydoma regėjimą atimanti šviesai jautriausios tinklainės dalies liga.
DANTYS
Nuo rūkymo išsausėja burnos gleivinė. O tai reiškia, kad burnoje seilės nesikaupia taip, kaip turėtų, jos nepadeda išvalyti nešvarumų ir pašalinti bakterijų. Todėl rūkančiuosius žmones dažniau kankina įvairios burnos infekcijos ir jų dantys lengviau pasiduoda ėduoniui.
Dažniausia liga, su kuria susiduria rūkantys žmonės – periodontitas. Tai liga, kurios metu uždegimas pažeidžia dantį supančius audinius: dantenas, periodonto raištį, cementą, alveolės kaulą. Viso pasaulio odontologai sutinka, jog šios ligos sudėtingumas netgi priklauso nuo to, kiek cigarečių per dieną surūko žmogus.
ŠIRDIS IR KRAUJOTAKOS SISTEMA
Nikotinas didina širdies susitraukimų dažnį, sutraukia kraujagysles, didina arterinį kraujospūdį, skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, didina trombocitų agregaciją (sulipimą), todėl rūkaliams greičiau vystosi aterosklerozė. Rūkančiųjų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiųjų. Rūkymas yra vienas pagrindinių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių. Rūkymas didina ir insulto (smegenų infarkto) riziką.
PLAUČIAI IR KVĖPAVIMO SISTEMA
75 proc. visų kvėpavimo sistemos ligų siejama su rūkymu.
Nustatyta, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį. Lėtinis bronchitas taip pat yra neišvengiama ilgalaikio reguliaraus rūkymo pasekmė. Rūkantieji dažniau serga plaučių uždegimu ir kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis.
Rūkymas didina galimybę susirgti tuberkulioze, gripu, peršalimo ligomis.
Rūkaliams dažniau paūmėja astma, ji sunkiau kontroliuojama.
Kosulys, skrepliavimas, dusulys yra nuolat rūkalius varginantys simptomai.
REPRODUKCINĖ SISTEMA
Dėl rūkymo sumažėja moterų ir vyrų vaisingumas.
Vyrams galima impotencija, spermos pakitimai.
Rūkančioms moterims dažniau pasireiškia skausmingos ar nereguliarios menstruacijos, vidutiniškai dvejais metais anksčiau nei nerūkančioms gali pasireikšti menopauzė.
Rūkančios moterys menopauzės metu dažniau nei nerūkančios patiria nemalonius simptomus: karščio pylimus, padidėjusį prakaitavimą, miego sutrikimus.
Rūkymas didina neplanuoto pastojimo riziką vartojant peroralinius kontraceptikus.
ODA
Rūkantiems anksti pradeda senti oda – pablogėja kraujotaka, oda netenka baltymų ir vitamino A, todėl ilgainiui praranda elastingumą, ima sausėti ir raukšlėtis.
Ypač sausa ir susiraukšlėjusi oda tampa aplink akis ir lūpas.