Kokią pagalbą galiu gauti?

Priklausomybės ligas gydyti įmanoma tik asmeniui pačiam to norint, todėl pagalba rūkančiajam prasideda nuo motyvacijos mesti rūkyti stiprinimo. Motyvacijos palaikymas ir stiprinimas turėtų būti ilgalaikis ir nenutrūkstamas. Dėmesys, paskatinimas, trumpi, aiškūs ir įtaigūs patarimai yra labai reikšmingi. Tačiau daugeliui asmenų, kurie nėra pakankamai motyvuoti mesti rūkyti, reikia papildomo pokalbio, norint padėti susivokti prieštaringuose motyvuose ir apsispręsti.

Motyvuojantis interviu – tai į klientą orientuota konsultavimo metodika, kuri nukreipia ir padeda išspręsti prieštaravimus dėl elgesio keitimo. Svarbiausias šio metodo akcentas – individualus pokalbis, kurio tikslas yra sustiprinti asmens vidinę motyvaciją keisti savo elgesį.

Trumpa intervencija (angl. brief intervention) yra daug laiko nereikalaujantis (paprastai tetrunka iki 5 minučių), efektyvus būdas, įgalinantis mažiausiomis laiko sąnaudomis paveikti asmens rūkymo įpročius bei reikšmingai padidinti metusiųjų rūkyti skaičių. Šį metodą rekomenduojama taikyti visiems šeimos gydytojams. Asmens reikėtų paklausti, ar šis rūko, rūkančiajam reikėtų patarti mesti rūkyti, įvertinti jo norą mesti rūkyti, padėti mesti ir stebėti (susitarti dėl vėlesnių susitikimų ir konsultacijų).

Paprastai, pagrindinis veiksnys, trukdantis mesti rūkyti, yra priklausomybė nuo nikotino. Padedant rūkantiesiems atsikratyti šio žalingo įpročio gali prireikti ir specialaus medikamentinio gydymo: pakaitinės terapijos nikotinu arba vaistais be nikotino. Tinkamą medikamentinį gydymo būdą paskirti ir išrašyti receptinius preparatus turėtų šeimos gydytojas.

Pakaitinė nikotino terapija – tai greito veikimo nikotino produktų, skirtų tiekti nikotiną organizmui nerūkant tabako, panaudojimas. Šie produktai neturi tabako sukeliamo pavojaus sveikatai, kadangi juose nėra dervų, anglies monoksido ir kitų toksinų, esančių cigarečių dūmuose. Tikimybė mesti rūkyti bus didesnė, jeigu vartodami pakaitinę nikotino terapiją dalyvausite ir gausite psichologinę pagalbą, lankysite grupinius užsiėmimus metantiems rūkyti. Pakaitinė nikotino terapija taikoma naudojant įvairias formas: pleistrus, kramtomąją gumą ir / ar burnos gleivinės purškalą.

Nikotino pleistrai
Tai trumpalaikio poveikio priemonė, padedanti mažinti potraukį rūkyti ir nemalonius abstinencijos simptomus, pakeisdama nikotiną, kuris į organizmą patenka rūkant cigaretes. Iš ant odos užklijuoto pleistro nikotinas per odą patenka į organizmą. Vieni pleistrai gali būti keičiami kas 24 valandas, kiti klijuojami ryte, o vakare nuimami, kadangi gydymo pleistru imituojami nikotino koncentracijos svyravimai paros metu. Sergant odos ligomis dėl nikotino pleistrų naudojimo būtina konsultuotis su gydytoju.

Nikotino kramtomoji guma
Kramtant šią gumą atsipalaiduoja joje esantis nikotinas ir tokiu būdu absorbuojasi per burnos gleivinę. Nuryjant nikotiną su seilėmis, jo perteklius gali sudirginti gerklę arba sutrikdyti skrandžio veiklą.
Sukramtomų gumų skaičius per dieną priklauso nuo potraukio stiprumo, tačiau skaičius neturėtų viršyti 24 gumų per parą. Asmenims, sergantiems stemplės uždegimu ar turintiems skrandžio opų, nikotino kramtomoji guma nerekomenduotina.

Burnos gleivinės purškalas
Purškalas yra naudojamas atsiradus poreikiui rūkyti arba tuo laiku, kai rūkoma paprastai. Vieno naudojimo metu purškiama ne daugiau kaip 2 įpurškimai, 4 per valandą ir 64 per parą. Gydymo kursas paprastai trunka 3 mėn. Bandant mesti rūkyti ir naudojant pakaitinės nikotino terapijos produktus būtina visiškai atsisakyti rūkymo, kitu atveju tikimybė mesti rūkyti mažėja. Rekomenduojama tarpusavyje derinti kelis produktus, jeigu vartojant vieną pakaitinės terapijos produktą jis nepašalina abstinencijos simptomų, pavyzdžiui, nikotino pleistrus ir kramtomąją gumą, tačiau prieš pradedant naudoti kelis pakaitinės nikotino terapijos produktus būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kadangi didėja rizika perdozuoti nikotino.
Pakaitinė nikotino terapija nerekomenduotina asmenims, kuriems pagal Fagerstromo testą nenustatoma fizinė priklausomybė nuo nikotino.

Vaistai be nikotino – tai preparatai, skirti priklausomybei nuo nikotino gydyti. Jie sumažina potraukį rūkyti bei abstinencijos simptomus. Šiuos vaistus gali sudaryti skritingos veikliosios medžiagos: vareniklinas, bupropionas arba citizinas.
Tyrimai rodo, kad didžiausiu klinikiniu efektyvumu gydant priklausomybę nuo nikotino pasižymėjo vareniklinas, tiek lyginant jį su placebo grupe, tiek su bupropionu, tiek su gydymu nikotino produktais.

Kiti medikamentai: raminamieji, stimuliuojantys ir kiti simptominiai vaistai. Jeigu asmuo nevartoja nikotino preparatų arba jie nepakankamai sumažina abstinencijos reiškinius, gali būti reikalingas trumpalaikis simptominis gydymas ir kitais vaistais – esant padidintam nerimui, miego sutrikimams, hipotonijai, kosuliui ir kt. Trumpas raminančių ar lengvų augalinės kilmės stimuliantų skyrimas gali pagerinti savijautą bei darbingumą ir sumažinti atkryčio riziką.

Dėmesio! Prieš vartojant pakaitinės nikotino terapijos produktus arba
vaistus be nikotino, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Dažnam metančiajam rūkyti tenka keisti kasdienius įpročius ir įgūdžius – mokytis dirbti, bendrauti, nusiraminti ar ilsėtis be cigaretės. Dėl patiriamų pokyčių pablogėjusią emocinę savijautą pirmosiomis savaitėmis dar labiau apsunkina nemalonūs nikotino abstinencijos sukelti pašaliniai simptomai (padidėjęs dirglumas, mieguistumas, greitas nuovargis, sunkumai sukaupiant dėmesį, galvos skausmas ir kt.). Nors šie nemalonūs reiškiniai trumpalaikiai, jų veikiamas žmogus gali pradėti abejoti dėl savo sprendimo. Geriausia pagalba, kokią galima pasiūlyti tokiose situacijose yra parama ir palaikymas.

Psichologinė pagalba itin svarbi tais atvejais, kai netaikomas medikamentinis gydymas arba stipriai išreikšta psichologinė priklausomybė. Tačiau profesionalios psichologinės pagalbos metantiesiems rūkyti prireikia gana retai. Daugeliu atvejų reikiamą pagalbą metančiajam pajėgūs suteikti artimieji ir sveikatos priežiūros specialistai.

Kadangi rūkymas dažnai yra būdas savijautai reguliuoti (ypač stimuliuojančio ir raminančio rūkymo tipo atveju), jį sėkmingai gali pakeisti relaksacija, autogeninė treniruotė, meditacija, joga ar kiti psichinės savireguliacijos būdai. Šie būdai gali būti naudingi daugumai metančiųjų rūkyti ne tik kaip galimybė nusiraminti, atsipalaiduoti, pagerinti miegą ir sumažinti kitus abstinencijos požymius, bet ir kaip metodas, padedantis keisti elgesį.

Elementari psichologinė parama nereikalauja specialaus pasirengimo ar žinių. Kiekvienam emocinius sunkumus išgyvenančiam žmogui svarbiausia yra išsisakyti ir būti išklausytam. Vien pripažinimas, kad mesti rūkyti yra sunku, atjautimas ir padrąsinimas, gali padėti toliau siekti užsibrėžto tikslo. Artimųjų, draugų parama metančiajam rūkyti svarbi visais atvejais, bet ypatingai tada, kai būdingas socialinis rūkymo tipas. Tokiu atveju naudinga mesti kartu su artimu žmogumi, pagal galimybes pasirūpinti, kad namuose, darbe ir tarp draugų nebūtų rūkoma.