Man 32 metai, pirma karta parukiau budamas gal 5 metu amziaus, daviau patraukt ir sesei, kuri trimis metais jaunesne. Na veliau, rukymas persekiojo bemaz visa gyvenima – pradineje, vidurineje mokyklose, universitete, kitam universitete uzjury, tai mesdavau, tai vel grizdavau. Daugybe kartu. Siuo metu nerukau, apie metus. Is patirties supratau, kad norint isvengt pagundos, teks atsisakyti ir alkoholio, vengt rukanciu kompaniju, nes noras parukyti likes, tik jis miega. Meciau vartoti alkoholi, nebevaikstau i barus, balius, mano draugai neruko, as ir nerukau. Labai tuo dziaugiuosi. Ne del to, kad sutaupau daug pinigu, bet todel kad zmogaus kunas yra jo sventove ir ten turi but svaru. Mesti rukyti pavyko metant DABAR ir VISISKAI! Mazinimai, silpnesniu cigareciu rukymas yra tik pasekmiu malsinimas. Stresuoji, ko pasekoje eini parukyt? Tvarkykis su stresu! Kaip gera uzuost kvepiancius drabuzius, kaip gera kai tau nereikia vaiksciot i ta sumauta balkona kas valanda, kaip malonu kai pirstai nedvokia dumais! Gyvenimas yra grazus, iseik is dumines uzdangos ir apsizvalgyk!