Šiandien yra lygiai metai nuo tos dienos, kai visiškai, šaltu kalakutu mečiau rūkyti.
Mane pažįstantys žino – daugiau už mane rūkiusio nebūta. Aš rūkiau visur ir visada, buvau visiškai išprotėjęs ir net išmokęs sėkmingai rūkyti IQOS lėktuvuose.
Mesti rūkyti buvo sunkiausia, ką esu daręs gyvenime, pirmą mėnesį pamenu per miglą. Iš tikro mečiau per du kartus – 2017 per didžiulius vargus nuo tikrų cigarečių perėjau prie IQOS, ir tada pernai per didžiulį siaubą – nuo IQOS į laisvę.
Tie, kurie sako, kad IQOS mestų lengvai – meluoja sau, mesti IQOS yra labai sunku. Bet jei nebūtų išradę IQOS, vargu ar būtų pavykę mesti tikras cigaretes – pereiti nuo jų prie 100% IQOS jau buvo iššūkis (аš niekada nemiksavau).
Skaičiau ir tą žymiąją knygą. Per penkerius metus gal kokius dešimt kartų – paskaitydavau, vimteldavau į vidų nuo self helf vaibo ir primityvaus proto plovimo, padėdavau, užsirūkydavau. Bet ir ji padėjo – ten yra dvi esminės žinutės, kurias galima užrašyti viename puslapyje, tik jos kartojamos daug kartų. Išmokus tas žinutes mintinai yra lengviau tvarkytis su noro rūkyti priepuoliais.
Aš esu neįtikėtinai laimingas, kad mečiau rūkyti.
Maždaug taip laimingas, kaip būni laimingas nuo lifetime achievements – univero baigimas, vaiko gimimas, etc – pagalvoji apie tai, ir gera. Aš daug gyvenimo kokybės, kurią taip vertinu ir nuolat optimizuoju, prašikau su tuo rūkymu, ir nieko negavau in return. Dabar gyvenimas tiesiog buitiškai džiugina labiau – patogesnis, ramesnis, geresnis. Svarbiausia, kad nebereikia lakstyti kaip durniui pirmyn atgal – kai prisimenu, net nupurto.
Žodžiu – jei rūkyti mesti galėjau aš, jei metė net Andriulis – tai galit ir jūs. Aš buvau 100% įsitikinęs, kad aš mesti tiesiog biologiškai negaliu – dėl savo psichologijos ir didžiulės priklausomybės. Pasirodo, galiu.
Ir meskit viską, visus tuos IQOS (jie tikrai smirdi, nežinojau) ir juolab – cigaretes. Rimtiems cigaretininkams tikrai rekomenduoju IQOS – geras momentas mesti būtų tada, kai jau nuo cigarečių nulipai, o IQOS vis dar nedžiugina, smirda ir dūmo neduoda. Va čia būtų sweet spot – nereikia laukti penkių metų, kaip aš.
Knygą tą, kiek bevimdytu ji, pasidėkit ir paskaitinėkit. Visi sako, kad ją reikia bent penkis kartus paskaityti (referatas ten toks, keliasdešimt puslapių repetitive crap’o). Kombinacijoje su IQOS – man padėjo.
Trečias man padėjęs elementas – metimo rūkyti appsas. Aš esu data driven žmogus, man labai svarbi statistika, grafikai, geimifikacija, levelupinimai visokie – aš naudojau appsą Smoke Free – jis praprastas, ūkiškas ir nelabai gražus, bet man kažkodėl suveikė.
Meskit rūkyti. Iš rūkymo naudos yra tik metimo kaifas. Tik buvęs rūkorius gali pajusti kaifą gyvenimo be cigaretės. Niekada nerūkę nežino, ką turi.
Ir last but not least – ačiū mylimai žmonai Medeina Andriulienė. Dievas žino – nuo to mano metimo prisikentėjai nemažiau, nei aš. Ačiū už kantrybę.