Su rūkymu susidūriau nuo pat vaikystės, pirmą kartą parūkiau būdamas 4 metų, kai pasiėmiau cigaretę iš rūkančio dėdės. Tuo mano rūkymas ir baigėsi, nes pamatė tėvai. Po to ilgą laiką nerūkiau ir sąmoningai pradėjau rūkyti būdamas gal 12 metų. Iš tiesų tada atrodė, kad aš kietas suaugęs ir pan. Deja buvau kvailas ir dėl savo kvailumo netgi buvau pasiryžęs jaustis blogai, tik kad išmokčiau rūkyti ir galėčiau būti kietas tarp savo rūkančių draugų. Taip per labai kvailą mokymosi rūkyti procesą (buvo ir vėmimų, pykinimų, galvos skausmų, nuotaikos svyravimų, net plaučių uždegimas) tapau pripratusiu sūkoriu ir pirmą kartą užsinorėjau mesti rūkyti būdamas 15 metų, tą motyvaciją paskatino tėvai, nes kai pagavo rūkyti nedavė pinigų.
Pasisekė – nerūkiau pusę metų, deja po to vėl pradėjau rūkyti, nes pabandžiau, o organizmas gavęs nikotino greitai prisiminė, kad buvau priklausomas ir vėl nejučiomis: pradžioje savaitgaliais, po to kartais, o po to pasidarė gėda imti cigaretes iš draugų ir pats nusipirkau ir rūkymas tapo kasdieninis. Kai pajaučiau, kad vėl grimztu ir vėl išgelbėjo tėvai pagaudami prisirūkiusį. Tada man buvo 17 metų, norėjau mesti rūkyti, bet iš karto nepavyko ir tada Karate stovykloje rūkantį kambaryje mane pamatė vienas iš trenerių ir apie tai sužinojo mano treneris, kurį gerbiau, jis tik pažiūrėjo, nieko nesakydamas, jautėsi tik nusivylimas, pats savimi nusivyliau ir susigriebiau, vėl sutelkęs visas pastangas mečiau rūkyti. Deja per kažkokį vakarėlį vėl parūkiau ir kaip toje patarlėje – trukt už vadžių, vėl iš pradžių. Toks ratas sukosi net ir įstojus į universitetą, būdavo mėnesis nerūkymo, mėnesis rūkymo ir vienu metu pasidaviau – pradėjau rūkyti nekontroliuojamai. Pablogėjo sveikata, susirgau angina. Atsirado spuogų, oda pasidarė balkšva, riebaluota, nesupratau kas darosi, tuo metu dar turėjau draugę, su kuria santykiai buvo panašūs kaip ir su rūkymu – skiriamės, taikomės. Taigi vieną vakarą mes išsiskyrėme, nusprendžiau užbaigti santykius visam, o kad užtvirtinti nusprendžiau ir mesti rūkyti visam laikui. Tada dar nebuvo spausdintų „Lengvas būdas mesti rūkyti knygų“, tačiau mano draugas sporto klube pasidalino apie šią knygą ir sėkminga savo baigimo rūkyti patirtimi. Todėl iš kart paskambinau draugui ir paprašiau atsiųsti šią knygą. Knygą perskaičiau per vieną parą, beveik nemiegojau, dariau viską, kas nurodyta knygoje, nors buvau nusprendęs mesti rūkyti, bet rūkiau kol pabaigiau knygą. Kai mečiau rūkyti mintyse įstrigo mintis, kad jeigu paimsiu cigaretę man tai kainuos 20 tūkst. litų. Tas man padėjo įveikti monstrą mano viduje ir dabar jau 8 metus esu nerūkantis, sveikas žmogus.