Mano sėkmės istorija tęsiasi jau gerą 10 metų, o jei taip suskaičiuoti mano turėtą rūkymo stažą, tai atrodytų maždaug taip: 10+2+10, tad išeina … nei daug, nei mažai – apie 22 metai.
Pamenu pirmasis bandymas mesti rūkyti nebuvo sėkmingas, pasižadėjau garsiai – ne tik sau, bet ir kolegoms girdint, kad viskas – metu rūkyti (o tuomet rūkiau daug, na gal pakelį cigarečių per dieną). Žodžiu kaip tik kitą dieną teko važiuoti į komandiruotę. Pamenu sekėsi puikiai, diena buvo sėkminga, sandoris užbaigtas, vakare nusprendėm atšvęsti. Buvo smagu, kolegos užsirūkė … Na ir aš užsimaniau užtraukti dūmą, bet kolegos buvo „griežti“, sakė, kad jei jau pasakiau, kad metu, na tai ir laikykis. Rezultate ir jie, ir mano bosas išgirdo ką apie juos galvoju =) Gerai, kad kitą dieną sugebėjom iš viso to kartu pasijuokti =) bet cigaretės grįžo į mano gyvenimą….
Antras, ir jau galiu užtikrintai pasakyti, sėkmingas bandymas buvo prieš dešimtmetį. Taip jau nutiko, kad teko gultis ant operacinio stalo ir po to laukė ilga reabilitacija, mano judėjimas buvo apribotas, buvo sunku vaikščioti. Visada rūkiau tik lauke, man pačiam nepatiko rūkyti namuose ar uždarose patalpose, nepatiko tas liekantis kvapas, be to turėjau vaikų, nesinorėjo jiems oro „smardinti“, o į lauką leistis turėdavau iš antro aukšto. Nu buvo žiauriai nepatogu ir prisipažinsiu, tingėjau taip lakstyti. Ir tuomet pagalvojau – patikrinsiu savo valią – gal aš galiu, na gerai, ar galiu vieną, tik vieną dieną nerūkyti? Buvo sunku, bet vakare jaučiausi patenkintas savimi ir savo valia – vadinasi, aš galiu. Taip mečiau sau iššūkį išgyventi dar vieną dieną be cigaretės, o po to dar vieną… Nebuvo lengva, prisipažįstu. Po mažą žingsnelį, kasdien, pats save padrąsindamas, jau gerą 10 metų gyvenu be tabako dūmų ir labai tuo džiaugiuosi!
Pabankyk ir tu – mesk sau iššūkį! Ir tau pavyks, gal ne iškart, gal ne iš pirmo karto, bet tikrai tikiu– pavyks!