“Nugalėti blogus įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj”
– Konfucijus
Fizinės priklausomybės išsivystymo laikas labai individualus, trunka mėnesius ir metus, bet kartais gali atsirasti ir po kelių cigarečių surūkymo. Apie 80 proc. reguliariai rūkančiųjų yra fiziškai priklausomi nuo nikotino. Be to, visi rūkantieji yra vienaip ar kitaip priklausomi ir psichologiškai.
Nemalonūs nikotino abstinencijos požymiai pasireiškia mažėjant nikotino koncentracijai kraujyje. Prabėgus 2-2,5 val. nuo paskutinio užsirūkymo, nikotino koncentracija kraujyje sumažėja pusiau, o po 6-8 val. sumažėja 75 proc. Nikotino abstinencijos simptomai paprastai pasiekia maksimumą po 12-36 val. ir laikosi kelias – keliolika dienų, o po to pradeda silpnėti. Po 3-4 savaičių dauguma metusiųjų nebejaučia poreikio rūkyti ir kitų nemalonių abstinencijos požymių, tačiau didesnis jautrumas nikotinui išlieka mėnesius ir įvairūs neigiami veiksniai (stresas, alkoholio vartojimas ir pan.) gali lengvai išprovokuoti atkrytį.
Psichologinė priklausomybė yra įprotis rūkyti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui pertraukos metu, po valgio, prie kavos, kažko laukiant ir pan. Šeimos narių, draugų ar bendradarbių rūkymas taip pat skatina ir palaiko priklausomybės atsiradimą. Visa tai apsunkina metimo rūkyti procesą ir padidina atkryčio riziką.
Nikotinas didina širdies susitraukimų dažnį, sutraukia kraujagys-les, didina arterinį kraujospūdį, skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, didina trombocitų agregaciją (sulipimą), todėl rūkaliams greičiau vystosi aterosklerozė. Rūkančiųjų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiųjų. Rūkymas yra vienas pagrindinių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių. Rūkymas didina ir insulto (smegenų infarkto) riziką.
Klausimas 1 iš 6
Kitas klausimas