Elektroninės cigaretės buvo išrastos 2003 m. Kinijoje ir jau 2006 m. pasiekė Jungtinių Amerikos Valstijų bei Europos rinkas. Elektroninės cigaretės kurtos kuo panašesnės į įprastas cigaretes, kad jas atstotų ir imituotų įprastinio rūkymo metu patiriamus pojūčius. Tai prietaisas, susidedantis iš skysčiu užpildytos kasetės, kaitiklio bei baterijos. Atsižvelgiant į prietaiso modelį, vartotojas kaitiklį įjungia traukdamas orą arba paspausdamas mygtuką. Kaitiklis įkaista, kasetėje kaitinamas skystis tampa garais, primenančiais degančių tabako gaminių dūmus. Terminas „garinti“ (angl. to vapor) pasirinktas siekiant atskirti šį procesą nuo įprastų cigarečių rūkymo. Visų gamintojų platinami skysčiai susideda iš tų pačių pagrindinių sudedamųjų dalių: nikotino (gali būti ir be nikotino), propilenglikolio arba glicerolio ir kvapiųjų medžiagų (gali nebūti). Kitos sudedamosios dalys gali būti įvairios. Tyrimai rodo, kad ant elektroninės cigaretės pakuotės nurodytasis nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus elektroninėje cigaretėje esančio nikotino kiekio.
Lietuvos Respublikoje draudžiama vartoti, parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti elektronines cigaretes asmenims iki 18 metų.
Nikotinas. Skirtingų gamintojų elektroninių cigarečių užpilduose naudojama nikotino koncentracija svyruoja nuo 0 iki 34 mg/ml. Populiariausiuose parduodamuose skysčiuose yra 6, 12, 18 mg/ml nikotino koncentracijos. Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių įstatymas nurodo, kad pateikiamų rinkai elektroninių cigarečių pildyklėse nikotino turinčiame skystyje nikotino turi būti ne daugiau kaip 20 miligramų viename mililitre skysčio. Cheminės analizės metodu išmatuotas nikotino kiekis dažnai nesutampa su kiekiu, nurodytu ant pakuotės, gali skirtis net iki 20 % ir daugiau, o gaminiuose „be nikotino“ kartais galima jo aptikti. Be to, rūkant tą pačią elektroninę cigaretę, įkvepiamuose dūmuose nikotino kiekis gali smarkiai svyruoti ir kaskart būti vis kitoks.
Propilenglikolis ir glicerolis. Propilenglikolis arba glicerolis yra pagrindinis elektroninio skysčio komponentas. Kai kuriuose produktuose gali būti naudojamas etilenglikolis.
Kvapiosios medžiagos. Elektroninės cigaretės gali būti parduodamos su kvapiosiomis medžiagomis. Prekyboje yra daugiau kaip 7 000 aromatų, suteikiančių įvairių saldainių, vaisių, alkoholinių gėrimų kvapą ar skonį.
Kiti komponentai. Skysčiuose ir jų garuose aptinkami įvairūs metalai: alavas, švinas, nikelis ir chromas. Taip pat randami tabakui specifiniai nitrozaminai, ketonai, metalai, lakūs organiniai junginiai, fenolio junginiai.
Ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai nėra išaiškintos. Nėra pakankamai ištirtas elektroninių cigarečių skysčiuose esančių medžiagų toksiškumas. Trūksta duomenų apie elektroninių cigarečių, kaip pagalbinės priemonės norint mesti rūkyti, veiksmingumą ir saugumą. Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos tabako kontrolės organizacijos skatina visus vartotojus elgtis apdairiai ir susilaikyti nuo elektroninių cigarečių vartojimo, nes nėra iki galo ištirtos galimos jų vartojimo pasekmės. Pirmosios elektroninės cigaretės buvo užpatentuotos 2003 m. ir trūksta mokslinių tyrimų, kurie atskleistų pastovaus ir ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo šalutinį poveikį.
Nikotino poveikis. Naudojant tiek įprastas, tiek elektronines cigaretes, nikotinas padidina širdies susitraukimų dažnį, o kraujyje susidaro reikšmingai didelis nikotino metabolito kotinino kiekis, kuris didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Įtraukiamo ir į kraują patenkančio nikotino kiekis skiriasi priklausomai nuo nikotino koncentracijos elektroninės cigaretės skystyje, kitų skysčio komponentų, vartotojo patirties, įtraukimų intensyvumo, prietaiso charakteristikos bei garinimo technikos. Patyrę elektroninių cigarečių vartotojai dažniausiai įtraukia garus giliau ir prietaisą naudoja kur kas intensyviau nei pradedantieji, todėl jų kraujyje nikotino kiekis yra didesnis ir beveik pasiekia susidarantį rūkant įprastas cigaretes. Vartojant elektronines cigaretes, kurių sudėtyje yra nikotino, išsivysto priklausomybė ir išlieka nikotino perdozavimo rizika, nes dažnai jos vartojamos netinkamai.
Garų poveikis. Elektroninių cigarečių garai skiriasi nuo įprastoms cigaretėms būdingų dūmų. Juose nėra dervų. Bet vis dar mažai žinoma apie išgarinto propilenglikolio ir glicerolio saugumą, galimą jų kancerogeninį poveikį. Skildamas aukštoje temperatūroje propilenglikolis gali sudaryti propilenoksidą, kuris kancerogeniškas žmonėms, o kaistant gliceroliui gali susidaryti toksinas akroleinas, sukeliantis kvėpavimo takų sudirginimą. Glicerolio ir propilenglikolio skilimo produktai yra kancerogenai – formaldehidas ir acetaldehidas, jų kiekiai priklauso nuo naudojamos baterijos įtampos.
Kaip ir cigarečių dūmuose, elektroninių cigarečių garuose yra kietųjų dalelių, kurių koncentracija prilygsta tabako cigarečių dūmams. Kvapiųjų medžiagų, naudojamų elektroniniuose skysčiuose, poveikis kvėpavimo sistemai taip pat nėra galutinai ištirtas, tačiau aprašytas toksinis poveikis tam tikrų aromatų, ypač saldžių (diacetilas, acetilo propionilas) ir cinamono kvapų (cinamaldehidas, 2-metoksicinamaldehidas).
Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organizmo sistemų sutrikimų simptomais pradėjus vartoti elektronines cigaretes ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios. Dažniausiai jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai, burnos ir gerklės gleivinės pakenkimai. Elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi pakilusiu kraujo spaudimu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ir spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, peršalimo simptomais, raumenų ir sąnarių skausmu, sutrikusiu virškinimu, išsausėjusia oda ir dar begale kitų neigiamų simptomų. Kai kuriuos elektroninių cigarečių vartotojų nurodomus simptomus galima sieti su nikotino perdozavimu, pavyzdžiui: pykinimą, vėmimą, širdies ritmo pokyčius, galvos svaigimą ar nuovargį. Taip pat gali būti, kad dalį simptomų, pavyzdžiui, nerimą, depresiją, sukelia nikotino abstinencija dėl rūkant elektronines cigaretes gauto per mažo nikotino kiekio, kai bandoma atsisakyti tabako cigarečių rūkymo. Nors didžioji dalis jaučiamų nemalonių simptomų yra neryškūs ir nedaro didelės įtakos kasdieniam žmogaus gyvenimui bei sveikatai, bet kai kurie simptomai įspėja apie galimus rimtesnius sveikatos sutrikimus, gali trukdyti dirbti, vairuoti ir pilnavertiškai leisti laiką.
Mokslininkai tyrinėja ir socialines elektroninių cigarečių pasiūlos tabako dar nevartojantiems asmenims pasekmes. Baiminamasi, kad elektroninių cigarečių patrauklumas, sukuriant naujovės ir mados įspūdį, vaisių ar saldainių aromato priedai gali paskatinti jaunus žmones galvoti, kad elektroninės cigaretės yra madingos ir saugios vartoti.
Vis dar nėra aiškios ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai, bet trumpalaikio jų rūkymo poveikio tyrimų rezultatai jau įspėja apie galimas grėsmes. Svarbu suprasti, kad elektroninių cigarečių sudėtyje esantis nikotinas sukelia priklausomybę. Taip pat vartojant elektronines cigaretes išlieka nikotino perdozavimo rizika, nes dažnai jos vartojamos netinkamai. Todėl vienintelis asmens sveikatai naudingas pasirinkimas yra iš viso nerūkyti.
Vartotojams susidaro klaidingas įspūdis, kad elektroninė cigaretė sveikesnė už įprastinę, nes nelieka prasto kvapo, pelenų, dantys ir pirštai nepagelsta. Gamintojai reklamuodami produktą pabrėžia, kad elektroninių cigarečių garuose nėra dervų, kaip įprastose cigaretėse. Vis dėlto, elektroninių cigarečių teikiama nauda gali būti apgaulinga, nes tyrimai parodė, kad elektroninėse cigaretėse randama kancerogeninių medžiagų ir kitų nuodingų medžiagų, keliančių pavojų inkstų veiklai, nervų ir kvėpavimo sistemoms. Ištyrus elektroninių cigarečių aerozolio sudėtį, buvo rasta sidabro, geležies, aliuminio, silikato dalelių ir mikroskopinių alavo, chromo bei nikelio dalelių. Šių medžiagų koncentracija buvo didesnė arba tokia pati kaip ir tabako cigarečių dūmuose. Elektroninių cigarečių sudėtyje esantis propilenglikolis – labai degios dujos, todėl yra tikimybė, kad kaistanti elektroninė cigaretė gali sprogti.
Dabartiniai ir buvę tabako cigarečių vartotojai elektronines cigaretes pradeda vartoti vedami skirtingų motyvų. Rūkiusieji tabaką praeityje elektronines cigaretes vartoja siekdami lengviau atsisakyti rūkymo arba išvengti atkryčio, o vis dar rūkantieji tabaką dažniausiai pradeda vartoti elektrines cigaretes siekdami sumažinti tabako vartojimą, bet ne visai jo atsisakyti. Nors rūkyti elektronines cigaretes dažniausiai pradedama siekiant atsisakyti šio žalingo įpročio, naujausi tyrimai atskleidžia, kad tabako cigaretes pakeitus elektroninėmis cigaretėmis paprastai suvartojama tiek pat nikotino. Nėra žinomas elektroninių cigarečių, kaip vienos iš priemonių metant rūkyti, veiksmingumas ir saugumas bei nėra aišku, ar jos prilygsta nikotino abstinencijai gydyti skirtiems medikamentams.
Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) teigia, kad nėra įrodyta, jog elektroninė cigaretė yra tinkama pakaitinei nikotino terapijai. PSO neturi mokslinių įrodymų, leidžiančių patvirtinti produkto saugumą ir efektyvumą. PSO teigimu, nėra atlikta jokių patikimų tyrimų, įrodančių, kad elektroninės cigaretės yra saugi ir efektyvi pakaitinės nikotino terapijos priemonė. PSO neatmeta galimybės, kad elektroninės cigaretės galėtų būti naudingos kaip pagalbinė priemonė, padedanti mesti rūkyti. Vienintelis būdas tai sužinoti yra testuoti ir tikrinti. Jei elektroninių cigarečių pardavėjai nori padėti žmonėms mesti rūkyti, tuomet jie turi atlikti klinikinius tyrimus ir toksiškumo analizes bei laikytis tinkamos teisinės reguliavimo sistemos reikalavimų. Kol neatlikti tokie tyrimai, PSO negali vertinti elektroninių cigarečių kaip tinkamų pakaitinei nikotino terapijai vykdyti.
Elektroninių cigarečių gamintojai teigia, kad jas vartoti galima bet kur, nekeliant pavojaus aplinkinių sveikatai ir išvengiant jų nepasitenkinimo. Vis dėlto, elektroninių cigarečių garuose, patenkančiuose į aplinką, aptinkama nikotino, sunkiųjų metalų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų, galinčių pakenkti plaučiams. Lietuvos Respublikoje draudžiama elektronines cigaretes vartoti uždarose patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti dūmais užterštu oru. (žiūrėti rubriką „Reglamentavimas“).
2014 m. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/40/ES (toliau – Direktyva) vienas iš tikslų yra suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius elektroninių cigarečių su nikotinu patekimą į rinką, ženklinimą, reklamą ir kitas sritis. Lietuvoje Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą. Įstatyme numatyti įvairūs elektroninių cigarečių su nikotinu taikytini ribojimai – draudimas reklamuoti, jas vartoti ar turėti nepilnamečiams, taip pat nustatyti reikalavimai, susiję su elektroninių cigarečių ženklinimu, draudimu rūkyti viešojo maitinimo įstaigose bei viešose vietose, jeigu savivaldybė yra priėmusi tokį sprendimą. Tačiau, ne visos Lietuvos teisės aktuose įtvirtintos tabako ar tabako gaminiams taikomos kontrolės priemonės galioja elektroninėms cigaretėms: Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatos nėra taikomos elektroninėms cigaretėms be nikotino, o gamyba ir prekyba elektroninėmis cigaretėmis šiuo metu nėra licencijuojamos veiklos.
Pateikiamos rinkai elektroninės cigaretės ir elektroninių cigarečių pildyklės turi atitikti šiuos reikalavimus
Draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, jeigu nikotino turinčiame skystyje yra šių priedų:
Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių vienetiniuose pakeliuose turi būti pateikiamas informacinis lapelis, kuriame nurodoma:
Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių vienetiniuose pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje neturi būti jokių elementų ar požymių didinančių patrauklumą, bei turi būti pateikiamas visų gaminyje esančių cheminių medžiagų sąrašas (mažėjimo tvarka pagal svorį), nurodytas nikotino kiekis gaminyje ir iš vienos dozės gaunamas nikotino kiekis, gamybos serijos numeris ir rekomendacija laikyti gaminį vaikams nepasiekiamoje vietoje.
Vienetiniai pakeliai ir bet kokia išorinė pakuotė neturi sudaryti įspūdžio, kad suteikiama ekonominės naudos, todėl joje draudžiama pateikti spausdintinius kuponus, siūlyti nuolaidas, nemokamą platinimą, du gaminius už vieno kainą ar teikti kitus panašius pasiūlymus.
Ant elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių vienetinių pakelių ar bet kokios išorinės pakuotės turi būti šis įspėjimas apie galimą žalą sveikatai: „Šiame gaminyje yra nikotino, kuris yra itin didelę priklausomybę sukelianti medžiaga. Jo nerekomenduojama vartoti nerūkantiesiems“.
Lietuvos Respublikoje elektroninių cigarečių, elektroninių cigarečių pildyklių reklama, taip pat paslėpta reklama draudžiama.
Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama:
Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose ir kt.) ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose.
Juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Elektroninių cigarečių gamintojai, didindami savo produkto patrauklumą, sukūrė ne vieną mitą. Sužinokite, kaip yra iš tiesų?
Faktas: El. cigarečių skystyje randami nedideli kiekiai kenksmingų medžiagų, pvz., sidabro, geležies, aliuminio, silikato, alavo, chromo bei nikelio dalelių. Tyrimai atskleidžia, kad el. cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organų sistemų sutrikimų simptomais: pakilusiu kraujospūdžiu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ir spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, raumenų ir sąnarių skausmu, sutrikusiu virškinimu, išsausėjusia oda ir dar begale kitų nemalonių simptomų, kurie nors ir būti ne ryškūs, bet įspėja apie galimus rimtesnius sveikatos sutrikimus. El. cigarečių skystyje dažniausiai yra nikotino, kuris sukelia priklausomybę.
Faktas: Pasaulio sveikatos organizacija skatina uždrausti el. cigarečių pardavimą nepilnamečiams. Lietuvos Respublikoje draudžiama vartoti, parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti el. cigaretes asmenims iki 18 metų.
Faktas: Su el. cigarečių vartojimu yra siejami įvairūs nelaimingi atsitikimai. Jei įtraukiama per stipriai, į burną gali patekti skysčio, kuriame esantis nikotinas gali būti netyčia nuryjamas ar rezorbuotis per burnos gleivinę. Tai gali sukelti apsinuodijimo simptomus. Pildant ar keičiant el. cigaretės kasetes, skystis gali išsilieti ant rankų. Jei skystyje yra nikotino, jis taip pat gali rezorbuotis per odą. Yra pasitaikę atvejų, kai rūkoma el. cigaretė sprogo ir rimtai sužalojo veidą ir kitas kūno dalis.
Faktas: El. cigarečių paklausai nuolat augant, didžiosios tabako kompanijos taip pat pradėjo gaminti el. cigaretes, nes šias dažnai vertina ne kaip grėsmę savo produkcijai, o kaip naują galimybę. Tabako kompanijos, kurios investuoja į el. cigarečių verslą, remia ir kai kuriuos mokslinius tyrimus, vertinančius el. cigarečių veiksmingumą. Neretai tabako kompanijos, siekdamos išstumti iš rinkos smulkesnius el. cigarečių gamintojus, savo gamybos el. cigaretes pristato kaip kokybiškesnes ir saugesnes nei kitų kompanijų.
Faktas: El. cigarečių skystyje dažniausiai yra nikotino, kuris sukelia priklausomybę. Nikotino kiekis el. cigaretėse labai skirtingas (gali svyruoti nuo 0 iki 48 mg viename mililitre skysčio). Cheminės analizės metodu išmatuotas nikotino kiekis dažnai nesutampa su kiekiu, nurodytu ant pakuotės, gali skirtis net iki 20 proc. ir daugiau, o gaminiuose be „nikotino“ kartais galima jo aptikti.
Faktas: El. cigarečių reklamose dažnai teigiama, kad jas vartoti galima bet kur, nekeliant pavojaus aplinkinių sveikatai ir išvengiant jų nepasitenkinimo. Vis dėlto, el. cigarečių garuose, patenkančiuose į aplinką, aptinkama nikotino, sunkiųjų metalų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų, galinčių pakenkti plaučiams. Lietuvos Respublikoje draudžiama el. cigaretes vartoti uždarose patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti dūmais užterštu oru.
Faktas: El. cigarečių skystyje dažniausiai yra nikotino, sukeliančio priklausomybę ir pasižyminčio neigiamu pašaliniu poveikiu. Ant el. cigaretės pakuotės nurodytas nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus kiekio, todėl gali padidėti nikotino perdozavimo rizika. Nikotino perdozavimas gali sukelti pykinimą, vėmimą, širdies ritmo pokyčius, galvos svaigimą ar nuovargį.
Faktas: El. cigarečių pardavėjai dažnai apibūdina jas kaip priemonę, padedančią rūkantiesiems atsisakyti priklausomybės nuo tabako gaminių. Vis dėlto, Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, nėra atlikta jokių patikimų tyrimų, įrodančių, kad el. cigaretės yra saugi ir efektyvi pagalbos metantiems rūkyti priemonė. Kai kurie tyrimai net patvirtina, kad el. cigarečių rūkymas gali padidinti tabako cigarečių rūkymo tikimybę ir sumažinti metimo rūkyti tikimybę. Lietuvos rinkai pateikiamų el. cigarečių ir pildomųjų talpyklų vienetiniuose pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje neturi būti jokių elementų ar požymių, kurie skatintų pirkti šiuos gaminius ar juos vartoti sudarant klaidingą įspūdį apie jų poveikį sveikatai, kad gaminys yra mažiau kenksmingas negu kiti arba turi gydomųjų savybių ar daro kitokį teigiamą poveikį sveikatai.