8 Publikuotos “Sėkmės istorijos

  1. Rūkiau beveik pusę savo gyvenimo, nuo 14 iki 26 metų, surūkydavau vidutiniškai po 1 pakelį per dieną. Merginos paskatintas, išsikėliau sau tikslą, kad po naujų metų metu rūkyti. Taip atsitiko, kad gegužės mėnesį vis dar rūkiau… Draugas, kuris jau apie 2 metus buvo metęs rūkyti, pasiūlė pradėti sportuoti, taip gaučiau daugiau motyvacijos ir, taip pat, nusipirkti magnetus nuo rūkymo, nes jis juos naudojo ir jam jie padėjo. Taip ir padariau. Pirmos 3 savaitės buvo be galo sunkios, bet dabar labai džiaugiuosi, kad jas įveikiau ir jau gan ilgai nerūkau, ir nežadu pradėti. Palieku svetainės adresą, iš kur pirkau tuos magnetus, gal kam nors padės. Visiems, kurie mąsto mesti rūkyti, labai patariu taip ir padaryti, bus sunku, bet vėliau suprasit, kad teisingai nusprendėt.

  2. Kažkas prilygino tabako dūmų chemikalus su automobilio iš automobilio išeinantiems dūmams iš duslintuvo.
    Tik cigarečių dūmuose dihidrogeno monoxido daugiau.
    Dihidrogeno monoksido sukeltų mirčių daugybė.
    Abstinencija be dihidrogeno monoksido gan sunki ir visi miršta.
    Bus atliktas eksperimentas dihidrogeno monoksido prevencijai užtikrinti.

    1. Dihidrogeno monoksidas yra H2O arba vanduo. Tad manyčiau jog kalbama apie anglies monoksidą arba smalkes. Tačiau priklausomybės nė nuo vieno neturime. Vanduo būtinas palaikyti gyvybei, o smalkės tiesiog yra nuodai. Veikiantys taip jog prisijungia prie hemoglobino stipriau nei deguonis ir daugėjant kiekiui pradedamas justi silpnumas, svaigimas. Lastelėms negaunant deguonies jos paprasčiausiai nustoja funkcionuoti ir organizmas miršta. Tačiau jei kiekis nedidelis kaip rūkymo metu mes tiesiog jaučiamės labiau pavargę, kadangi tai pastovi būsena ilgą laiką mes nebejaučiame skirtumo. O organizmui apsivalius atsiranda geresnė medžiagų apykaita kas įtakoja aktyvumą, geresnį maisto pasisavinimą.

  3. Sveiki,viskas labai sauniai parasyta,reikia tik laikytis siu nurodymu ir viskas bus igyvendinta be rukymo.

  4. Kaip ir dauguma rūkalių ne kartą nesekmingai bandžiau mesti rūkyt… Skaičiau knygą tris kartus ir visus tris kartus mečiau ne rūkyt o skaityt… Taip niekad ir neperskaičiau iki galo tos žimiosios knygos, gal tiesiog bijojau kad perskaičius tikrai reiks mest. Sveikata ir pinigai atrodė ganėtinai svarbus motyvas verčiantis susimastyt, bet tik susimastyt o ne imtis veiksmų. Taigi sekmingai rūkiau jau 7-inti metai ir nebetikėjau jog kadanors mesiu ir net nebežinojau ar iš vis dar noriu mest rūkyt… Bet šiai dienai neberūkau jau 3 mėnesius (taip taip sakykit tai visai nedaug) ir labai savim didžiuojuos. Taigi kaip man pavyko mest? Gal būt tai buvo tik užsitęsusi pauglystės kvailystės ir kaip sakant atėjau į protą. Ir tik vieno pokalbio dėka… Pokalbis vyko su visiškai nepažystama pirmą kart matyta jauna mokytoja. Mūm bendraujant jkpaklausė manęs ar rūkau kadangi užuodė… Tai prasidėjo pokalbis, kuriuo ji pirmiausia mane sugėdino.Kai pagalvoji gėda buvo normali reakcija juk buvau mergina kuri rūko nuo 14 metus ir nebeplanuoja mest… Bet labiausiai nustebau kai pokalbis tęsės jau 15 minučiu o aš visa išraudonavus nesugebėjau atsakyt į kas antrą klausimą . Metimo procesa ji man pateikė lyg patį paprasčiausia dalyką ir nesiliovė to įrodinėjus kol man baigėsi visi kontraargumentai ir tada tik toptelėjo kad tikrai nieko neprarasiu metus rukyt. Ilgai negalėjau išmest to pokalbio iš galvos. Dar niekad nieks neįdėjo tiek pastangų ir kantrybės su manim ginčitis ir įrodynėt kad turiu mest rūkyt ir kad lengvai mesiu… O čia dar buvo visiškai nepažįstamas žmogus (nors pažįstamo gal nebūčiau tiek laiko klausius o greiciau jau apsisukčiau ir užsirūkyčiau susinervinus). Taigi tai buvo puiki netikėta intervencija padėjus ateit į protą ir atrast savyje jėgų ir valios mesti.

  5. Galiu pasakyti iš patirties, mesti rūkyti nepadės nei knygos, paskaitos ar pleistriukai, o padėsi pats sau jeigu esi stiprios valios tai atsisakyti jau po paskutinės cigaretės. Taip buvo ir man viska bandžiau, bet nepadėjo. Ir karta atsikėliau ankstų rudens rytą kišenėje radau pask cigarėtę ir tariau sau ji bus paskutinė, taip ir nutiko rūkiau 10 metų ir tai padariau, neberūkau jau kelerius metus ir esu laimingas cigarėtes iškeitęs į sportą ,bėgiojimą parkuose ir kt. ir taip jau keleri metai ir kas galėjo pagalvoti ar aš prarūkęs plaučius galėjau prabėgti per paskutinius 10 mėn. 4 maratonus ir jau ruošiuosi 5 ir 6 maratonui rudenį.

  6. Mano istorija matyt niekuo nesiskiria nuo tūkstančių kitų. Išbandžiau viską … ir niekas nepadėjo. O viltis geso ir sveikatos vis labiau trūko. Informacijos kaip mesti rūkyti pilna, tačiau įkvėpimo pasisėmiau seminare kur rūkoriams padeda mesti rūkyti. Tos 5 valandos pakeitė mano … viską. Nesvarbu kokiu metodu mesite – meskite. Savijauta nereali, spalvos, skonis, kvėpavimas, kvapai atsistatė … galiu vėl gyventi kaip ŽMOGUS

  7. Su rūkymu susidūriau nuo pat vaikystės, pirmą kartą parūkiau būdamas 4 metų, kai pasiėmiau cigaretę iš rūkančio dėdės. Tuo mano rūkymas ir baigėsi, nes pamatė tėvai. Po to ilgą laiką nerūkiau ir sąmoningai pradėjau rūkyti būdamas gal 12 metų. Iš tiesų tada atrodė, kad aš kietas suaugęs ir pan. Deja buvau kvailas ir dėl savo kvailumo netgi buvau pasiryžęs jaustis blogai, tik kad išmokčiau rūkyti ir galėčiau būti kietas tarp savo rūkančių draugų. Taip per labai kvailą mokymosi rūkyti procesą (buvo ir vėmimų, pykinimų, galvos skausmų, nuotaikos svyravimų, net plaučių uždegimas) tapau pripratusiu sūkoriu ir pirmą kartą užsinorėjau mesti rūkyti būdamas 15 metų, tą motyvaciją paskatino tėvai, nes kai pagavo rūkyti nedavė pinigų. Pasisekė – nerūkiau pusę metų, deja po to vėl pradėjau rūkyti, nes pabandžiau, o organizmas gavęs nikotino greitai prisiminė, kad buvau priklausomas ir vėl nejučiomis: pradžioje savaitgaliais, po to kartais, o po to pasidarė gėda imti cigaretes iš draugų ir pats nusipirkau ir rūkymas tapo kasdieninis. Kai pajaučiau, kad vėl grimztu ir vėl išgelbėjo tėvai pagaudami prisirūkiusį. Tada man buvo 17 metų, norėjau mesti rūkyti, bet iš karto nepavyko ir tada Karate stovykloje rūkantį kambaryje mane pamatė vienas iš trenerių ir apie tai sužinojo mano treneris, kurį gerbiau, jis tik pažiūrėjo, nieko nesakydamas, jautėsi tik nusivylimas, pats savimi nusivyliau ir susigriebiau, vėl sutelkęs visas pastangas mečiau rūkyti. Deja per kažkokį vakarėlį vėl parūkiau ir kaip toje patarlėje – trukt už vadžių, vėl iš pradžių. Toks ratas sukosi net ir įstojus į universitetą, būdavo mėnesis nerūkymo, mėnesis rūkymo ir vienu metu pasidaviau – pradėjau rūkyti nekontroliuojamai. Pablogėjo sveikata, susirgau angina. Atsirado spuogų, oda pasidarė balkšva, riebaluota, nesupratau kas darosi, tuo metu dar turėjau draugę, su kuria santykiai buvo panašūs kaip ir su rūkymu – skiriamės, taikomės. Taigi vieną vakarą mes išsiskyrėme, nusprendžiau užbaigti santykius visam, o kad užtvirtinti nusprendžiau ir mesti rūkyti visam laikui. Tada dar nebuvo spausdintų „Lengvas būdas mesti rūkyti knygų“, tačiau mano draugas sporto klube pasidalino apie šią knygą ir sėkminga savo baigimo rūkyti patirtimi. Todėl iš kart paskambinau draugui ir paprašiau atsiųsti šią knygą. Knygą perskaičiau per vieną parą, beveik nemiegojau, dariau viską, kas nurodyta knygoje, nors buvau nusprendęs mesti rūkyti, bet rūkiau kol pabaigiau knygą. Kai mečiau rūkyti mintyse įstrigo mintis, kad jeigu paimsiu cigaretę man tai kainuos 20 tūkst. litų. Tas man padėjo įveikti monstrą mano viduje ir dabar jau 8 metus esu nerūkantis, sveikas žmogus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.